- iškalbiai
- iškalbiai̇̃ prv. Iškalbiai̇̃ šnekė́ti.
.
.
iškalbus — iškalbùs, ì adj. (4) Rod, Šts; SD415, N, M kas moka gražiai, lengvai kalbėti, iškalbingas: Jau neužsikirs niekada, būdavo, mat gerai iškalbùs buvo Ds. Iškalbì mergiotė, kalbos jau nepristigs Ds. Ana iškalbì žmona Ad. Kaip jis buvo iškalbus,… … Dictionary of the Lithuanian Language